Žydinčios vejos

Žydinčios, arba vadinamosios mauritaniškos, vejos primena natūralią pievą, kurioje kartu su ankštinėmis ir varpinėmis žolėmis bei įvairiažolėmis auga ir žydi laukinės gėlės. Gerai įrengta ir prižiūrėta šio tipo veja gali labai papuošti aplinką.

Žydinčiai vejai svarbu sudaryti tinkamą žolių ir gėlių rūšių asortimentą. Čia sėjamos tokios žolės, kurios augdamos, žydėdamos bei brandindamos sėklas būna labai dekoratyvios, būtent: paprastosios smilgos, raudonieji ir aviniai eraičinai, pievinės, paprastosios bei plokščiosios miglės, grakščiosios kelerijos, kvapiosios gardunytės, kiškio ašarėlės ir kt. Tai žemos žolės, kurios mišinyje gali sudaryti apie 70 proc, iš jų net 40 proc. eraičinų rūšys. Iš daugiamečių ankštinių žolių tinka apyninės liucernos, paprastieji garždeniai, sėjamieji esparcetai bei vienamečiai inkarnatiniai dobilai. Sėklų mišinyje ankštinės žolės paprastai sudaro tik apie 3 proc.

Gėlių asortimentui sudaryti į mišinį dedama laukinių bei kultūrinių skirtingu laiku žydinčių margaspalvių gėlių sėklų. Margaspalviai žiedai vejoje pražysta ankstyvą pavasarį ir žydi iki vėlyvo rudens. Vejoje gali būti net 70 rūšių gėlių, bet paprastai jų būna apie 30. Tai daugiausia laukinės gėlės ir kiti žydintys augalai - įvairūs katilėliai, ramunės, rugiagėlės, aguonos, sinvadai, neužmirštuolės, kraujažolės, facelijos ir kt. Žydinčioje vejoje galima pasėti ar pasodinti ir kultūrinių vienamečių ar daugiamečių gėlių - nemezijų, ešolcijų, nasturtų, krokų, tulpių, narcizų ir kt.

Žydinčios vejos gali būti vienametės ir daugiametės. Vienametėms vejoms įrengti turi būti naudojamos vienametės gėlės ir žolės. Praktiškai naudingiau įsirengti daugiametę veją.

Žydinti veja labai tinka šlaitams, pakelėms, nuošalioms vietoms apželdinti ir ten, kur mažai vaikštoma. Tokią veją galima įrengti nuošalesniame sodybos kampe ar prie gyvenamojo namo esančiame žemės plote. Reprezentacinėse vietose labiau tinka įprasta, žemai pjaunama ir intensyviai prižiūrima dekoratyvinė veja. Žydinčiai vejai priežiūros reikia mažiausiai. Joje paprastai retai vaikštoma. Žydinčiai vejai skirtas plotas gali būti ir nelygus. Net pageidautina, kad čia būtų kalvelių, staigių nuolydžių, didelių akmenų ir pan. Dirvos gerinti nebūtina, nebent ji pernelyg rūgšti (pH mažiau kaip 5,0). Tačiau būsimos vejos plote labai svarbu kuo geriau išnaikinti piktžoles, kadangi pasėjus žydinčią veją jų išnaikinti praktiškai neįmanoma.

Dirva žydinčiai vejai ruošiama taip pat, kaip ir įprastoms vejoms, tik čia nebūtina kruopščiai lyginti plotą. Pirmiausia reikia pasėti žoles, po to gėles. Gėlių sėklas galima išbarstyti lygiai po visą plotą arba salelėmis.

Sudygusios ir augančios žydinčios vejos prižiūrėti beveik nebereikia. Jos grožis ir ilgaamžiškumas priklausys nuo to, kaip ji sudygs, ir ar vėlesniais augimo metais nebus joje daug piktžolių.